7 skyrius |
75
page-template-default,page,page-id-75,wp-custom-logo,eltd-cpt-2.3,ajax_fade,page_not_loaded,,moose-ver-3.5,vertical_menu_enabled, vertical_menu_left, vertical_menu_width_290, vertical_menu_with_scroll,smooth_scroll,side_menu_slide_with_content,width_370,blog_installed,wpb-js-composer js-comp-ver-6.6.0,vc_responsive

LSSR KGB 7-ąjį skyrių sudarė trys poskyriai. Savo darbą organizuodavo konspiraciniuose butuose. KGB darbuotojai, sekdami juos dominusius žmones, apsimesdavo įvairių profesijų atstovais. Asmenims sekti KGB slapta naudojo specialią radijo ir fototechniką. Miniatiūrinius fotoaparatus ,,AJAKS“ ir portatyvinius siųstuvus slėpdavo po viršutiniais drabužiais.

Pagrindinė 7-ojo skyriaus funkcija – išorinis asmenų sekimas viešosiose vietose (kodinės raidės – NN). NN reiškė, kad KGB organizavo dominusių asmenų slaptą sekimą viešosiose vietose (bibliotekoje, gatvėje, kavinėje, restorane, parduotuvėje, poliklinikoje) ar viešajame transporte. LSSR KGB 7-asis skyrius padėdavo kitiems padaliniams surasti ieškomus žmones (nustatyti gyvenamąją vietą), oro uostuose sekdavo į Lietuvą iš užsienio atvykstančius asmenis, iš kapitalistinių šalių į Klaipėdą atplaukiančius jūreivius ir atlikdavo operatyvinį nustatymą. Operatyvinis nustatymas reiškė slaptą įvairių, dažniausiai biografinių duomenų rinkimą apie KGB dominančius asmenis jų gyvenimo arba darbo vietose, taip pat organizuojant ar atliekant operatyvines-technines priemones. Operatyvinio nustatymo reikėdavo tam tikriemss duomenims apie reikiamą asmenį patvirtinti arba papildyti. Jis buvo atliekamas renkant duomenis apie kandidatus dirbti KGB, sekant konkrečius žmones, tikrinant agentūrą, asmenis pagal gautus signalus ir tuos, kurie susitikdavo su sekamaisiais. Milicijos, pasų ir socialinio aprūpinimo skyriai, poliklinikos, metrikacijos biurai, komunalinės tarnybos, namų kooperatyvai, kariniai komisariatai padėdavo atlikti operatyvinį nustatymą. Turint oficialią informaciją (gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį), kaupti kitoms žinioms KGB pasitelkdavo agentūrą.

Lietuvoje pagrindiniai KGB sekimo objektai buvo anksčiau teistieji už valstybinius nusikaltimus, sugrįžusieji iš tremties ir įkalinimo vietų, dvasininkai, inteligentija, jaunimas, turistai, piliečiai, susirašinėjantys su gyvenančiais kapitalistinėse šalyse.