Istorija |
39
page-template-default,page,page-id-39,wp-custom-logo,eltd-cpt-2.3,ajax_fade,page_not_loaded,,moose-ver-3.5,vertical_menu_enabled, vertical_menu_left, vertical_menu_width_290, vertical_menu_with_scroll,smooth_scroll,side_menu_slide_with_content,width_370,blog_installed,wpb-js-composer js-comp-ver-6.6.0,vc_responsive

(sutr. iš rus. Комитет Государственной Безопасности – Valstybės saugumo komitetas) prie SSRS Ministrų tarybos, Sovietų Sąjungos specialioji tarnyba, įkurta 1954 m. kovo 13 d. dekretu tęsė pirmtakų ČK, GPU, NKVD, MVD veiklą. Vadovavo ir kontroliavo sovietinio bloko šalių slaptąsias tarnybas.

Suvaidinusi svarbų vaidmenį valant Berijos šalininkus, KGB buvo sukurta taip, kad ją atidžiai kontroliuotų aukšti komunistų partijos pareigūnai. Ji buvo padalinta į maždaug 20 padalinių, iš kurių svarbiausi buvo atsakingi už užsienio žvalgybą, vidaus kontržvalgybą, techninę žvalgybą, politinės vadovybės apsaugą ir Sovietų sąjungos sienų saugumą. Septintojo dešimtmečio pabaigoje buvo sukurta papildoma direkcija, kurios uždavinys buvo įtariamų disidentų bažnyčiose ir inteligentijos tarpe stebėjimas.

KGB uoliai persekiojo sovietinio režimo priešus, suimdavo, įkalindavo, o kartais ir ištremdavo žmogaus teisių gynėjus, katalikų Bažnyčios ir žydų aktyvistus bei intelektualus, kurie buvo laikomi nelojaliais režimui.

KGB palaipsniui išplėtė savo užsienio žvalgybos operacijas ir tapo didžiausia pasaulyje užsienio žvalgybos tarnyba. Šaltajam karui su JAV sustiprėjus, į KGB Vakaruose imta žiūrėti kaip į JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analogą, tačiau, skirtingai nei CŽV, KGB didžiąją dalį savo veiklos vykdė šalies viduje prieš Sovietų sąjungos piliečius.

Užsienyje KGB agentai apsimesdavo verslininkais ir žurnalistais, nors naudojo ir įprastesnę – diplomatinę priedangą. KGB sugebėjo įsigyti mokslinės ir techninės informacijos sovietų kariuomenei, ne kartą pavogė pažangių technologijų, reikalingų sovietų povandeniniams laivams, lėktuvams ir raketoms kurti. Kartu su GRU (Generalinio štabo vyriausiuoju žvalgybos valdyba), kuri buvo atsakingas už grynai karines operacijas, KGB turėjo didžiulę prieigą prie savo priešų ir sąjungininkų paslapčių.

Iki septintojo dešimtmečio pabaigos KGB tvirtai įsitvirtino kaip komunistų partijos sarginis šuo. Jos, kaip politinės kontrolės instrumento, įtaką atspindėjo jos vadovo Jurijaus Andropovo paskyrimas į politinį biurą (1973 m.) ir jo tapimas komunistų partijos ir Sovietų sąjungos vadovu 1982 m.

Ne taip gerai KGB sekėsi valdant Michailui Gorbačiovui (1985–1991). Nors M. Gorbačiovas gerbė KGB meistriškumą užsienio žvalgybos srityje, jo reformos, Baltijos šalių nepriklausomybės siekiai sumažino KGB ir komunistų partijos autoritetą.

1991 m. vasarą keli aukšto rango KGB pareigūnai, įskaitant KGB pirmininką Vladimirą Kriučkovą, atliko pagrindinius vaidmenis nesėkmingame puče, kurio tikslas buvo išlaikyti žlungančią sovietinę sistemą. Vėliau iš KGB buvo atimti dideli kariniai daliniai ir daugelis vidaus saugumo funkcijų.

1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai, KGB perėjo į Rusijos kontrolę. Rusijos prezidento Boriso Jelcino vyriausybė vykdė KGB reformą. Padalijo ją į kelias tarnybas, atsakingas už vidaus saugumą ir užsienio žvalgybą.

Baltarusija ir kitos buvusios sovietinės respublikos įkūrė savo žvalgybos ir saugumo tarnybas, kurios palaikė ryšius su Rusijos KGB (vėliau FSB).

KGB ir jos vadovai niekada nebuvo patraukti atsakomybėn už nusikaltimus sovietų žmonėms.

Tyrėjai, turintys prieigą prie komunistų partijos archyvų, mano, kad KGB darbuotojų skaičius turėtų viršyti 480 000 žmonių, įskaitant 200 000 pasienio apsaugos karių skaičių. Gaila, bet nėra patikimos informacijos apie KGB informatorių skaičių. Dažniausiai nurodomi milijonai sovietijos piliečių.

Iki šiol mokslininkai nesutaria dėl KGB ir jos pirmtakų aukų skaičiaus tačiau daugelis mano, kad jie atsakingi už dešimčių milijonų žmonių mirtį.

Nuo 1995 Rusijoje veiklą tęsia FST – Federalinė saugumo tarnyba. 1998 m. B. Jelcinas FST direktoriumi paskyrė Vladimirą Putiną, KGB karininką, kuris vėliau pakeitė Jelciną Rusijos prezidento poste. Šiandien šios organizacijos agentai dalyvauja užsienio žvalgybos operacijose, aktyviai verbuoja naujus agentus, aktyviai prisideda prie melagienų kūrimo, nevengdami pačių juodžiausių kriminalinės veiklos metodų rengia susidorojimus su nepalankiais V.Putino režimui opozicijos aktyvistais.

VEIKLĄ  TĘSIA:

  • Kontržvalgybos linija – ФСБ (Федеральная служба безопасности – Federalinė saugumo tarnyba)
  • Žvalgybos linija – СВР (Служба внешней разведки – Išorės žvalgybos tarnyba)
  • Radioelektroninės žvalgybos linija – ФАПСИ (Федеральное агентство правительственной связи и информации – Federalinė vyriausybinio ryšio ir informacijos agentūra)
  • Aukščiausių valstybės asmenų apsaugos linija – ФСО (Федеральная служба охраны – Federalinė apsaugos tarnyba)ir СБП (Служба безопасности Президента – Prezidento apsaugos tarnyba)
  • Ypač svarbių objektų apsaugos linija – ГУСП ( Главное управление специальных программ Президента – Vyriausioji Prezidento specialiųjų programų valdyba)