Šnipai ir išdavikai vaidenosi visur |
348899
page-template,page-template-full_width,page-template-full_width-php,page,page-id-348899,wp-custom-logo,eltd-cpt-2.3,ajax_fade,page_not_loaded,,moose-ver-3.5,vertical_menu_enabled, vertical_menu_left, vertical_menu_width_290, vertical_menu_with_scroll,smooth_scroll,side_menu_slide_with_content,width_370,blog_installed,enable_full_screen_sections_on_small_screens,wpb-js-composer js-comp-ver-6.6.0,vc_responsive

Sovietinės okupacijos laikotarpiu Panevėžys ir Panevėžio rajonas buvo uždara zona užsieniečiams iš taip vadinamų kapitalistinių šalių. Užsieniečių buvimo tvarka, laikas ir judėjimo maršrutai buvo griežtai reglamentuoti. Kita vertus, visomis išgalėmis buvo stengiamasi ir sovietiniams piliečiams užkirsti kelią į Vakarus. O tokių bandymų būta ir ne vienas. Panevėžio kgbistams rūpečių sukėlė broliai Mažuikos su draugais.

“Panevėžio m. KGB tiriama byla dėl bandymo pabėgti į užsienį. Išdavikiškais ketinimais įtariami: Mažuika  Kęstutis Juozo, gimęs 1938 m. ir jo bendraminčiai, Panevėžio miesto gyventojai: Mažuika  Rimantas Juozo, brolis, gimęs 1940 m., Stundžius Hѳndrikas, Mileris Aloizas (kitų duomenų kol kas nėra. Rakauskas, kaip įtariama, grįžęs iš kalėjimo gyvena  Rygoje naudojasi padirbtais dokumentais rusiška pavarde.

Rakauskas, būdamas Panevėžyje, susitarė su išvardytais asmenimis Rygoje pavogti pasienio katerį, kuriuo galėtų pabėgti į Gotlando salą.

Norėdamas apsirūpinti finansiškai, Mažuika Riman­tas kartu su Rakausku ir kitais parduotuvėje parodęs savo brolio Kęstučio pasą išsinuomojo akordeoną ir fotoaparatą. Šiuos daiktus bandė parduoti Vilniuje o Rakauskas grįžo į Rygą. Patikrinimas patvirtino, kad išnuomoti daiktai iki šiol negrąžinti o Mažuika Rimantas, Stundžius ir Mileris į Panevėžį negrįžo. Gali būti, kad pardavę daiktus išvardyti asmenys, nusprendė pabėgti į Vakarus.

Mes pasiuntėme įspėjimus į KGB įstaigas Rygoje, Kaliningrade ir Klaipėdoje. Tuo pačiu metu per agentus ir patikėtinius buvo imtasi priemonių surasti Rakauskas ir užkirsti kelią galimiems išdavikiškiems veiksmams.” – rašoma pranešime vadovybei. Vėliau tiek Rakauskas, tiek kiti buvo sulaikyti Rygoje.

Į kgbistų akiratį galėjai patekti net ir nusipirkęs automobilį. Ypač jei už jį sumokėjai palikimu gauta valiuta. Ataskaitoje apie nuveiktus 1977 m. darbus Panevėžio kgbistai rašė : “Informacijos apie  bandymus verbuoti sovietinius piliečius ar pasiūlymus bendradarbiauti neturime. Diplomatai, nustatyti žvalgai, asmenys, įtariami bendradarbiavimu su priešiškomis tarnybomis atvykę nebuvo. 1977 m. miesto ir rajono gyventojai gavo 48 lengvuosius automobilius už kuriuos buvo sumokėta užsienio valiuta. VAZ “Žiguli” – 30, GAZ-24 “Volga” – 14, “Moskvič” -3 ir 1 “Zaporožec”. Iš esmės automobiliai gauti kaip JAV ir Kanadoje mirusių artimųjų palikimas. Siekiant išsiaiškinti ar minėti automobiliai nėra atlygis už nusikalstamą veiklą vyko asmenų patikrinimas. Gavėjų gretose asmenų keliančių operatyvinį susidomėjimą nerasta. Papildomo tyrimo nereikia.”

Atskiras dėmesys buvo skiriamas žydų tautinei mažumai.

“1959 m. sausio 15 dienai Panevėžio mieste gyveno 222 žydų kilmės gyventojų. Šiuo metu mieste gyvena ne daugiau kaip 200 įvairių amžiaus grupių žydų. Iš jų tik 2 atliko bausmę už antisovietinę veikla. Tai Arnštein Abram 1906 m. gim. ir Arnštein Šeina 1918 m. gim., kurie pateikė prašymą išvykti pas gimines į Izraelį. Be mūsų agento “Mironovo” ir patikimo asmens “B” ir jų giminių, kontaktų su užsieniečiais nei vienas neturėjo. Iš gyvenančių Panevėžyje žydų su užsieniečiais susirašinėja 27 šeimos.

Nuo pat 1950 m. priešiškų veiksmų iš Panevėžyje gyvenančių žydų pusės nepastebėta. Mums dirba žydų kilmės agentas “Mironov” ir du patikimi asmenys. “Mironov” ir patikimas asmuo “B” turi giminių užsienyje bet operatyvinio dėmesio reikalaujančių ryšių neturi.”- 1961 m. pažymoje “Apie darbą prieš žydų žvalgybą, žydų nacionalistus ir reakcingus judėjų dvasininkus” rašo Panevėžio KGB vadas S.Kišonas.

Kontroliuojama buvo viskas. Nuo gamyklos iki sporto būrelių ar radijo mėgėjų. Pastarieji buvo pastoviai tikrinami ir kontroliuojami.

Vienoje Panevėžio KGB ataskaitoje rašoma: „Siekdami užkirsti kelią galimam priešo radijo ryšio kanalo naudojimui, mes nustatėme trumpųjų bangų radijo mėgėjus, kurie aktyviau dirba eteryje. Patikrinimui buvo nukreipti “Kodas”, “Kompozitorius”, “Jankauskas” ir įgaliotas asmuo “Š”. Buvo tiriama ar kas nors nenaudoja kito radijo mėgėjo šaukinių, ar nenaudojami šifrai, ar ne mėgėjams skirti šaukiniai ir dažniai, ar neatskleidžiama informacija sudaranti valstybės paslaptį. Patikrinimo metu agentas „Kodas“ pateikė informacija, kad karinio dalinio 06965 tarnautojas radijo mėgėjas Morkūnas bendravo su anksčiau minėtu „Kentauru“. Morkūnui užvesta operatyvinio patikrinimo byla. Bendravimo pobūdis nustatinėjamas.“

KGB akiratyje šmėžavo ir filatelistai, ir šachmatistai, ir esperantininkai. Jau nekalbant apie dažnai į užsienį važiavusius didžiųjų gamyklų specialistus ar juose besilankančius užsieniečius.

„ „Ekrano“ vyr. inžinieriaus pavaduotojas Jokubaitis ne kartą vyko į komandiruotes užsienyje, pastoviai bendrauja su užsieniečiais, atvykstančiais į gamyklą, susirašinėja. Jo tyrimui priskirti agentas „Ramunė“ ir patikimas asmuo „G“. Vertų dėmesio operatyvinių duomenų kol kas nėra.

Per metus 4 „Ekrano“ darbuotojai vyko į komandiruotes kapitalistinėse šalyse. Jų tarpe ir mūsų agentas. Jų patikrinimui tiek prie išvykstant, tiek parvykus, naudojami patikimi asmenys, mūsų agentai ir kitos operatyvinės galimybės.  Daugiausia panevėžiečių į kapitalistines šalis vyko turizmo tikslais. Siekiant užkirsti kelią valstybės išdavimui ir siekiant neleisti išvykti neturintiems politinio pasitikėjimo asmenims pasitelkiami agentai „Uraganas“, „Ramunė“, „Kaunas“, „Liutas“, „Vytautas“ ir patikimi asmenys.“ -rašoma kgbistų pažymoje.

Retai besilankančių užsieniečių patikrinimui buvo metamos nemažos pajėgos. Štai pavyzdžiui 1976 m. „Ekrano“ gamyklą aplankė 18 užsienio specialistų iš kapitalistinių šalių. Anot Panevėžio kgbistų, jų tyrimui ir patikrinimui buvo nukreipti agentai „Ramunė“, „Uraganas“ bei patikimi asmenys „D“, „L“, „I“. Duomenų apie užsienio specialistų priklausymą kuriai nors priešiškai tarnybai negauta. Vienok, vienas agentas pažymėjo, kad Prancūzijos atstovo Burris ir Jugoslavijos firmos „Interimpex“ atstovo Maskvoje Popov kai kurie elgesio momentai galimai kelia įtarimą, mat Burris bendraudamas su agentu uždavinėjo politinio ekonominio tipo klausimus. Agento manymu, Burris turi iškreiptą sovietinio gyvenimo supratimą.

O štai viešnagės „Ekrano“ gamykloje metu Jugoslavijos firmos atstovas Popovas užmezgė santykius su įmonės „Rubas“ vedėja Poviloniene ir „Ekrano“ gamyklos liaudies ansamblio vadove Plitnikiene. Jo ryšiai Panevėžyje tiriami.

Kitą kartą, atrodo, nekaltas poelgis sulaukdavo operatyvinio tyrimo.

“Iš patikimo asmens “D“ gauti duomenis, kad Panevėžio gyventojai Vaineikis Bronius ir jo brolis Algis sukonstravo orlaivio variklį, sumontavo ant sklandytuvo ir išbandė ore. Tikrinant signalą įtrauktas agentas “Elektronas”, kuris patvirtino­ duomenis. Brolių Vaineikių atžvilgiu buvo panaudotos agentūrinės-operatyvinės priemonės siekiant išsiaiškinti variklio pritaikymo sklandytuvui motyvus. Nustatyta, kad broliai Vaineikiai yra konstruktoriai-mėgėjai. Iki 1973 m. jie užsiiminėjo Panevėžio aviacijos sporto klube ir pasinaudoję draugiškais ryšiais su buvusiu aviacijos sporto klubo viršininku Virbicku gavo leidimą  sumontuoti variklį ant sklandytuvo su kuriuo ir pakilo į orą. Vaineikiai apibūdinami teigiamai, jokių priešiškų ketinimų nepastebėta, bandymai atlikti sporto tikslais. Mes ėmėmės priemonių užtikrinti, kad tokie orlaivių projektai būtų vykdomi suderinus su kompetentingomis institucijomis.

Panevėžio oro uoste dirba patyręs agentas “Elektronas“, patikimi asmenys „M“ ir “J”. Per juos atliekamas asmenų galbūt besiruošiančių išdavystei identifikavimas, įskaitant tuos,­ kurie bando įsigyti ginklų ir kitų daiktų, kurie gali būti naudojami atakuojant orlaivio įgulą.” – rašo Panevėžio kgbistai.

KGB griežtai ypač griežtai kontroliavo tarybinių piliečių keliones į užsienį. Išvykstantieji buvo slapta stebimi. Savo vertinimą apie susiruošusį į užsienį asmenį KGB pateikdavo partinei valdžiai. Tai buvo savotiška profilaktika nustatant jo patikimumą. Individualiai išvykti į užsienį buvo daug sunkiau, nes pavienį žmogų buvo sunkiau kontroliuoti. Turistinių kelionių, meno kolektyvų gastrolių dalyviai buvo stebimi KGB agentų, patikimų asmenų ar net priedangoje veikiančių kadrinių darbuotojų.

„Pasitaiko atvejų, kai asmenys  išvažiavę į užsienį pažeidžia elgesio taisykles.  Liepos mėnesį į Čekoslovakiją išvyko Panevėžio ligoninės moterų choras.  Prahoje, lankantis pilyje,  gydytoja Knizikevičienė  Liuda  atsiskyrė nuo grupės ir  grįžo tik į viešbutį. Bratislavoje  ligoninės vyr.buhalterė Biskienė Stasė  paprašė leidimo sugrįžti tik pietums. Nors leidimo ir negavo visiškai neaišku kur ji buvo dingusi visą dieną. 1975 Bulgarijoje Biskienė turėjo kontaktų su asmenimis iš kapitalistinių šalių, susirašinėja su asmenimis Australijoje.

Būnant Bratislavoje gydytoja Stauskienė Irena išvyko į nenurodytą miestą nusipirkti kilimo. Yra ir kitų netinkamo elgesio pavyzdžių.“ – ataskaitoje vadovybei rašo Panevėžio kgbistai.

1977 m. pažymėta, kad Panevėžio KGB veda dvi bylas pažymėtas grifu „Tėvynės išdavystė“ špionažas. Stebimi „Kentauras“ ir „ Nepakenčiamas“.

„Operatyvinio patikrinimo byla (DOP) užvesta 1928 m. gim. „VLKJS 50-mečio“ kabelių gamyklos vyr. inžinieriui Grinkevičiui -„Nepakenčiamas“, kuris ne kartą buvo išvykęs į kapitalistines šalis ir bendravo su užsieniečiais pačioje SSSR. Kai kurie įtartini jo elgesio momentai leidžia manyti, kad „Nepakenčiamas“ komandiruočių į užsienį metu galėjo patekti į priešiškų žvalgybų dėmesio lauką.

Anksčiau gauti duomenys, kad „Nepakenčiamas“ važiavo į tarnybinę komandiruotę į Kuibyševo miestą, kur aplankė „Kuibyševkabel“ ir ryšių kabelių gamyklą. Ten jis domėjosi darbininkų skaičiumi, žaliavų išeiga, ar dedamas kokybės ženklas ant karinės produkcijos ir kitais klausimais.

1976 „Nepakenčiamas“ vyko į tarnybines komadiruotes: į Maskvą, Vinicą, Kijevą, kitus miestus. Duomenų apie bendravimus su užsieniečiais šiuo metu negauta. Su šia byla dirba agentas „Vilkas“ taip pat dalyvauja ir 2-osios vyriausiosios valdybos 9 skyriaus agentas „Nikolajev“. Patikrinimo tikslas nustatyti ar „Nepakenčiamas“ nėra susijęs su priešiška žvalgyba ir ar jis nenaudojamas priešiškiems veiksmams.“. Tiesa, vėliau jau tenka konstatuoti, kad špionažo fakto nenustatyta.

Dar liūdniau galėjo baigtis smalsiems piliečiams. Užtekdavo kokiame uoste pasidomėti laivais ir pasibaigus atostogoms iš paskos atskrenda ir byla.

Operatyvinio patikrinimo byla (DOP) 1941 m. gim. Panevėžio civilinio oro uosto radiotechnikui Stasiūnui „Kentaurui“ užvesta dar 1973 m. Pagrindu bylai pasitarnavo informacija, kad „Kentauras“ domisi karo laivyno laivais praplaukiančiais per Voznesenije uosto ekvatoriją. Taip pat, anot kgbistų, jis užmezgė ryšius su karinės komendantūros, kuri užsiima spec.krovinių į atominius ir dyzelinius povandeninius laivus, raketinius katerius ir t.t. siuntimu darbuotojais.

„1975 m. „Kentauras“ atvyko gyventi į Panevėžį ir įsidarbino radiotechniku Panevėžio civiliniame oro uoste. „Kentauro“ tyrimui buvo pasitelkti agentai „Kodas“ ir „Elektronas“. Tyrimo metu nustatyta, kad karinėmis ir kitomis paslaptimis bei politika nesidomi. Gauti duomenys leidžia manyti, kad „Kentauras“ KGB dėmesio nenusipelno.“- konstatuoja kgbistai.

KGB turėjo užtikrinti strateginių pramonės, mokslo, transporto objektų ir slaptos informacijos apsaugą. Kontržvalgybos padaliniai buvo atsakingi už tai, kaip laikomasi slaptosios raštvedybos, slaptų dokumentų saugojimo įmonėse, įstaigose taisyklių. Aišku, buvo rengiami ir patikrinimai. Vieno tokio patikrinimo išvadoje rašoma:

“Dauguma slaptų padalinių sukomplektuoti sąžiningais ir atsakingais darbuotojais, turinčiais tinkamą pasirengimą ir patirtį. Žymiai sumažėjo pažeidimų susijusių su apskaita, saugojimu, slaptų dokumentų vykdymu. Pagerėjo kandidatų, kuriems suteikiami leidimai atrankos darbas.

Daugelio įmonių ir institucijų vadovai skiria deramą dėmesį valstybės paslapčių išsaugojimo darbo organizavimui. Tai V.Navickas, P.Jasinskas, A.Sutkus, S.Kuncevičius, A.Platakis ir kiti.

Rekomendaciniuose dokumentuose nustatyta, kad atsakomybė už tinkamą slaptumo režimo užtikrinimą, savalaikį būtinų priemonių, skirtų apsaugoti paslaptis įmonėse ir organizacijose kūrimą ir įgyvendinimą, tenka jų vadovams. Vis tik kai kurie iš jų šiuo svarbiu klausimu elgiasi neatsakingai.

1977 m. Specializuoto ­tresto “Teplomontaž” Baltijos statybos ir montavimo skyrius (vadovas T. V. Konoplevas/ 1977 m., Slapto apskaitos tvarkymo vykdymas be raštiško skyriaus vadovo nurodymo buvo perduotas personalo skyriaus vadovui T.A. Kirsnenei. Be to, jai buvo priskirta keletas kitų pareigų – mobilizuotųjų priežiūra, atsakomybė už civilinę saugą. Ji taip pat buvo išrinkta partinės organizacijos sekretoriaus pavaduotoja, o 1985 m. buvo išrinkta ir Liaudies kontrolės grupės pirmininke. Dėl didelio darbo krūvio draugė Kirsnenė ir neatsakingas STT vadovybės požiūris į spec.padalinio darbą iš dalies lėmė šiurkščius slaptų dokumentų tvarkymo elgesio pažeidimus­.V. Konoplevui apie tai ne kartą buvo nurodyta, tačiau tinkamos išvados nebuvo padarytos. Be to su slaptų dokumentų turiniu jis leido susipažinti neturintiems o tai laikoma slaptos informacijos atskleidimu. Panaši situacija buvo Duonos kombinate (vadovas P.Krikščiukas), kur direktorius, vyriausiasis inžinierius ir atsakingas už slaptų­ dokumentų tvarkymą asmuo susipažindavo su slaptais dokumentais neturėdami tam teisės.

­

Kabelių gaminių gamyklos direktorius , P.Stankevičius taip pat skiria nepakankamai dėmesio slaptumo režimo laikymosi klausimams. Tai vienintelė­ didelė miesto įmonė neturinti etato skirto darbui su slaptais dokumentais.

Panevėžio pašto specialiojo ryšių skyriaus ekspeditorė N. Mažylienė ne kartą įleido pašalinius asmenis į specialią ryšių patalpą, kuriose buvo laikomi slapti dokumentai ir brangenybės, jų neužantspaudavo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Departamento vadovas G. Bardovskis ėmėsi priemonių, tačiau nepasiekė norimų rezultatų. Sprendžiamas klausimas ar atimti iš Mažylienės prieigą prie darbo su slaptais dokumentais­.”

Ir tokių istorijų aibės. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyve galima rasti tikrai daug dokumentų. Juose atsispindi KGB agentūrinis tinklas bei slaptų bendradarbių darbas, mokslinis techninis šnipinėjimas, profilaktinių priemonių taikymas bei teritorijos kontrolės mechanizmų palaikymas. Šiame straipsnyje, kaip ir ankstesniuose, pateikiau tik nedidelę jų dalį liečiančią Panevėžio miestą, jo žmones. atspindinčių to laikmečio dvasią, kovas už mūsų laisvę. Tokia jos kaina. To neturime užmiršti.

 

Rolandas Meiliūnas

REMIA: