Vyšniauskas, Šileikis, Lukoševičius, Umbrasas. Pažyma |
348531
post-template-default,single,single-post,postid-348531,single-format-standard,wp-custom-logo,eltd-cpt-2.3,ajax_fade,page_not_loaded,,moose-ver-3.5,vertical_menu_enabled, vertical_menu_left, vertical_menu_width_290, vertical_menu_with_scroll,smooth_scroll,side_menu_slide_with_content,width_370,blog_installed,wpb-js-composer js-comp-ver-6.6.0,vc_responsive

Nepaisant to, kad galios pusiausvyra pasaulinėje arenoje buvo palanki socializmui, buvo imtasi svarbių žingsnių Helsinkio konferencijos principams įgyvendinti, kai kurie agresyvūs imperialistinių valstybių sluoksniai praėjusiais metais suintensyvino ­ardomąją veiklą prieš SSRS ir kitus ­socialistines šalis. Tai ypač pastebima ideologijos srityje. Užsienio  radijo stotys siekia priversti klausytojus suabejoti ­mūsų partijos politinės linijos tinkamumu, sukelti skepticizmą ir beatodairišką kritiką dėl tam tikrų neigiamų sovietinės tikrovės aspektų, kelti triukšmą dėl tariamo žmogaus teisių pažeidimo Sovietų Sąjungoje. ­

Kai kurie Panevėžyje gyvenantys jaunuoliai paveikti ideologiškai kenksmingų užsienio radijo laidų ir buržuazinių metų literatūros, taip pat kurių tėvai reiškia nepasitenkinimą esama sistema, padarė nemažai antisocialinių veikų ar ketino jas įvykdyti­.

Per 1976 – 1977 metus Panevėžyje buvo įvykdyta 10 veikų­. Per tuos pačius metus atskleistos 8 veikos. Iš jų 7 buvo grupinės. Buvo užkardyta 7 grupių, kurias sudarė 29 žmonės veikla.

Aktyviausiai veikė grupė, kuriai vadovavo KPI vakarinio fakulteto studentas Maliauka. Jai priklausė 7 vidurinės mokyklos mokiniai Vyšniauskas, Šileikis ir Umbrasas, ­8 vidurinės mokyklos mokinys Lukoševičius ir aukščiau paminėto fakulteto studentas Šutas. Visi VLKJS nariai.

Nuo 1976 m. vasario iki 1977 m. rugsėjo ši grupė padarė 5 antisocialines veikas, būtent:

– 1976 m. vasario 13–14 d. naktį buvo išplatinti 27 lankstinukai su tokiu tekstu: “Lietuvi, prisimink Vasario 161-ąją“.

– 1976 m. liepos 2 d. ant Vilniaus plento asfalto buvo užrašytas užrašas “Laisvė Lietuvai”,

– Nuo 1977 m. 11 iki vasario 16 d. buvo platinami trijų pavyzdžių lapeliai:

a/ 17 vienetų fotografijos būdu pagamintų lapelių vaizduojančių “Žmogaus teisių deklaracija” knygą ir priešiškus užrašus,

b/ 10 vienetų su užrašu: “Numesk Tėvyne seną rūbą, kurį užvilko svetimi”.

c/ 32 vnt. su pjautuvo, kūjo ir raudonos žvaigždės ­atvaizdu . Lapelių turinys yra ideologiškai priešiškas­.

  • 1977 m. gegužės 14 d. Lenino aikštėje esančio 24 namo kieme buvo išplatinti 6 ideologiškai priešiško turinio lapeliai su tautine suknele vilkinčios merginos atvaizdu.
  • 1977 m. rugsėjo 10 d. tokie lapeliai buvo platinami prie Politechnikumo pastato.

Kratų metu pas Vyšniauską ir Maliauką buvo aptikta  ir konfiskuota daug buržuaziniu laikotarpiu ir okupacijos metais išleistos antisovietinės ir nacionalistinės  literatūros, ištraukos iš pirmojo nelegaliai leidžiamo žurnalo “Aušra” numerio. 202 skirtingų pavyzdžių lapeliai, klišės, ritinėliai, guminės pirštinės, rašomosios mašinėlės ir kiti lapelių gamybai naudojami prietaisai.

Grupė savo veikloje laikėsi konspiracijos, turėjo konkrečią kovos programą, kurioje numatė nedalyvauti sovietų valdžios ar administracijos veikloje, neplatinti sovietinės ideologijos, neskaityti sovietinės spaudos, nepripažinti sovietinio teismo ir tardymo organų ir t.t.

Ateityje Maliauka tikėjosi tęsti priešišką veiklą: išplatinti saugotus 202 lapelius, pagaminti ir išplatinti plakatus su dideliu antisovietiniu tekstu.

Dėl minėtų lankstinukų platinimo  ­1977 m. rugsėjo 10 d. buvo iškelta baudžiamoji byla. Tyrimo metu buvo įrodyta minėtos grupės narių nusikalstama veikla, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo jauni, tokie veiksmai buvo  padaryti pirmą kartą ir nebuvo siekiama pakenkti ar susilpninti sovietų valdžią, Maliauka buvo perduotas svarstyti draugiškam alaus gamybinio susivienijimo  ” Kalnapilis”, kur šiuo metu dirba, teismui, o likusieji nepilnamečių komisijai prie Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto.

Vykdant operatyvines-tyrimo priemones buvo nustatyta, kad Vyšniausko tėvas buvo ­vokiečių baudžiamojo būrio narys ir tarnavo policijoje, Lukoševičiaus tėvas – gestapo agentas.

Ir atlikę bausmę jie užėmė sovietų valdžiai priešiškas pozicijas, šeimos narių akivaizdoje reiškė nepasitenkinimą esama sistema Lietuvoje, tendencingai kritikavo iškilusius trūkumus,­ klausėsi užsienio radijo laidų.

Vyšniauskas bendravo su nacionalistiškai nusiteikusiu, anksčiau teistu už tai, kad nepranešė apie esamą antisovietinę organizaciją, mokytoju-pensininku Janausku. Iš jo nusipirko rašomąją mašinėlę. J. Janauskas taip pat turėjo ideologiškai žalingą poveikį V. Vyšniauskui.

Visa tai, o taip pat skaitoma ­buržuaziniais laikais ir vokiečių okupacijos metais išleista  antisovietinio turinio literatūra, paskatino Vyšniauską ir su juo susijusius asmenis žengti  atvirų antisocialinių veikų kūrimo keliu.